Stebuklingas degalų taupymas

Ar gali variniai vamzdeliai, pigūs magnetai ar kiti iš pažiūros keisti įrenginiai sumažinti kuro sąnaudas iki, kaip jie teigia, 300 procentų? Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti tiesą. Įvairūs revoliuciniai prietaisai, žadantys daugiau variklio galios bei mažesnes sąnaudas egzistuoja taip pat ilgai, kaip ir patys automobiliai. Ir kiekvieną kartą, kai degalų kainos šokteli į viršų, tokių prietaisų pridygsta kaip grybų po pavasarinio lietaus. Kaip ir dabar, kai naftos kainos siekia net 100 dolerių už barelį. Permetę akimis reklamas laikraščiuose bei internete rastume galybę įvairių prietaisų, žadančių sumažinti jūsų kuro sąnaudas 20, 40, ar net 300 procentų! Ei, mes ne tokie patiklūs. Bet ir ne trumparegiai. Ar gali būti, kad visokie Jurgeliai meistreliai savo rūsiuose sugalvojo dar negirdėtą ir neregėtą fizikos ar termodinamikos principą? Ar gali būti, kad didieji automobilių gamintojai nepastebėjo (ar nenorėjo pastebėti) paprastų variklio modifikacijų, galinčių suteikti jų automobiliams milžinišką pranašumą rinkoje? Vietoj to, kad iš karto atmestume visas šias teorijas, mes nusprendėme duoti šansą tokių prietaisų gamintojams įrodyti savo tiesą. Įsigijome 7 tipinius tokius prietaisus, kurių kainos siekė nuo 20 iki 400 dolerių – šie prietaisai naudoja pagrindinius principus, kuriais remiasi ir daugumos likusių „degalus taupančių“ pritaisų gamintojai. Tai – degalų tiekimo sistemos magnetai, oro įsiurbimo modifikacijos, papildomas degalų padavimas į variklį.

Resurs - faktai, o ne nuomonės

Testai buvo atliekami Universal Technical Institute, didžiulėje automobilių technikų mokykloje Hiustone. Testams pasirinkome 4 pikapus iš instituto autoparko. Kodėl pikapai? Na, tokie sunkvežimiai visuomenės akyse yra pagrindiniai Vidurio Rytų naftos siurbikai. Taip pat, sunkvežimių variklio skyrius yra pakankamai erdvus, kad būtų galima įdiegti mūsų nupirktus prietaisus nesijaučiant kaip surinkinėjant laivą butelyje. Mes pririšome šiuos sunkvežimius prie dinamometro stendų ir iki galo išdeginome visą benziną. Tada įpylėme pamatuotą kiekį degalų ir atlikome keturis bandymus norėdami nustatyti variklio galią ir sukimo momentą. Tada, su automobiliais įsibėgėjome iki 70 mylių per valandą, įjungėme autopilotą, kad greitis būtų palaikomas tolygiai ir dar kartą išdeginome visą kurą. Taip sužinojome šių sunkvežimių nemodifikuoto variklio galią ir kuro sąnaudas. Toliau pripildėme automobilių bakus, įstatėme mūsų prietaisus ir pakartojome testus. (Netikrinome išmetimo manydami, kad dauguma žmonių, perkančių šiuos produktus yra labiau susirūpinę savo kišene, o ne aplinka). Pristatome prietaisus ir rezultatus, kaip jiems sekėsi.

Stebuklingieji magnetukai
Rinkoje galima rasti tuziną degalų tiekimo žarnelėse montuojamų magnetukų. Mes išbandėme du. Jų gamintojai teigia tą patį: ryškus sąnaudų sumažėjimas, mažesnis šiltnamio dujų išmetimas ir padidėjusi galia.

Kaip teigė šiuos daiktus pardavinėjantys žmonės, kai degalai teka pro magnetą, magnetinis laukas „suskaido degalų molekulių kolonijas, todėl kuras dega efektyviau.“ Problema: benzino molekulės neturi jokio ryšio su magnetizmu. Dar daugiau, jei degalų padavimo linijoje yra plieno, o dažniausiai taip ir yra, magnetinio srauto bangos eis ne per degalus, o palei sistemos sieneles. Dinamometro parodymai: kaip ir tikėjomės, prietaisas nei kaip nors pastebimai pakeitė variklio darbą, nei galią.

Sūkurių generatoriai
Šie prietaisai, paprastai diegiami prieš oro srauto matuoklį (angl. MAF – „Mass air flow sensor“), naudoja stacionarias mentes arba, ant kai kurių prietaisų, besisukančius sparnus, kad įeinantis oras tarp oro valytuvo ir įleidimo kolektoriaus suktųsi kaip mini tornadas. Šis sūkurys turėtų degalus geriau išmaišyti su oru, o tai reiškia, kad degalai teoriškai turėtų išdegti geriau. Bėda yra tame, kad dėl sukuriamos turbulencijos ir oro srauto blokavimo, šis prietaisas tik sumažina įsiurbiamo oro kiekį. O kuo mažiau oro, tuo mažiau ir galios.

Ir vėl išbandėme du prietaisus. Pirmasis – TornadoFuelSaver – pagamintas iš nerūdyjančio plieno. Gamintojai pasirūpino ir plačiu šių prietaisų asortimentu, kad jį būtų galima pritaikyti daugeliui automobilių. Jį įmontavome mūsų sunkvežimio oro paėmimo sistemoje, tiesiai prieš oro srauto daviklį. Antrąjį prietaisą įsigijome per eBay. The Intake Twister buvo pakankamai neprofesionaliai išlankstytas iš aliuminio lakšto ir sukniedytas. Tai priminė kažką, ką galėtume pasigaminti iš gazuoto gėrimo skardinės per 10 minučių. UTI personalas atsisakė montuoti šį prietaisą į automobilį, nes jis bet kuriuo momentu galėjo atplyšti ir būti prarytas variklio. Dinamometro parodymai: abu prietaisai sumažino variklio galią daugiau kaip 10 proc. The Intake Twister padidino kuro sąnaudas apie 20 proc., naudodami TornadoFuelSaver ženklaus pokyčio nepastebėjome.

Variklio jonizatoriai
Elektroninis variklio jonizatorius susideda iš keleto laido gabalėlių, prilituotų prie kažkokių guminių kaladėlių, kurias gamintojas vadina „kondensatoriais.“ Deja, kaip išsiaiškinome testo metu, jokių kondensatorių viduje nėra. Guminės kaladėlės tvirtinamos ant uždegimo žvakių laidų, netoli pačių žvakių, ir turėtų pernešti „vainikinę iškrovą“ nuo vienos žvakės laido iki kitos žvakės elektrodo. Ši iškrova turėtų sukelti didesnių angliavandenilio molekulių skilimą ir taip pagerinti degimo efektyvumą. Jo... Paprastai laidus stengiamės apsaugoti nuo užsitrumpinimo, tačiau šio prietaiso kūrėjai, matyt, buvo sugalvoję kažką kito.

Dinamometro parodymai: Mūsų sunkvežimis su prietaisu prarado maždaug 15 AG. Pravažiavus apie 20 km mūsų ekonomijos testo metu, kairioji guminių kaladėlių pusė pradėjo tirpti ir liestis su iki raudonumo įkaitusiu išmetimo vamzdžiu. Kai mūsų laboratorija po truputį pradėjo skęsti dūmuose, mes nutraukėme testą ir sumontavome laidus kiek saugiau. Bet kai ištižo ir dešinė pusė ir guma pradėjo varvėti ant vamzdžio, įsiplieskė gal pusės metro aukščio liepsna, tad teko panaudoti priešgaisrines priemones. Taip testas ir baigėsi. Guminės prietaiso kaladėlės atrodė kaip vakarykštė kramtomoji guma. Daugiau komentarų apie šį elektroninį variklio jonizatorių turbūt ir nereikia...

Degalų mišinio purkštukai
Šie prietaisai paima grynus degalus ir verčia juos degalų „migla“ išorėje variklio, vėliau supurkšdamas kurą per karterio ventiliacinės sistemos siurblio liniją. Pranašumas – visiškas degalų molekulių skilimas į atomus. Įprastu būdu paduodamas kuras paprastai nesudega visas, nes dalis jo pakliūva skystoje formoje, o skysti degalai variklyje nedega.

Nuo ko pradėti? Per karterio ventiliaciją paduodamas kuras gali nepakliūti į visus cilindrus lygiomis dalimis. Tie, kurie arčiau, turėtų gauti daugiau kuro, o tie, kurie toliau – priešingai. Todėl į pastaruosius būtų paduodamas gerokai riebesnis mišinys. Vis dėlto, net jei ir kuras pasiskirstytų lygiai, kuro padavimą automobilyje reguliuoja kompiuteris, kuris matuoja, kiek deguonies yra išmetimo sistemoje ir atitinkamai atstato nustatytą degalų mišinio santykį. Taigi, tai, ką paduotų ši papildoma sistema tiesiog nepaduotų kompiuteris.

Mes išbandėme Fuel Atomizer 2000, kuris paima kurą iš degalų padavimo vamzdžio, toliau jis variniais vamzdeliais keliauja iki paties prietaiso, kur yra sumaišomas su oru ir įtraukiamas į kolektorių kaip mišinys. Dinamometro parodymai: Teoriškai spėjome, kad galios šis prietaisas nepakeis, nes aukštais sūkiais pažemintas paėmimo siurblys paprasčiausiai neįsiurbs tiek jau daug (jei išvis įsiurbs) kuro per prietaisą. Kaip ir tikėtasi, galia smarkiai nepakito, kaip ir sąnaudos.

Vandens padavimas
Ši technologija buvo sukurta Antrojo pasaulinio karo metais, kad suteiktų papildomo greičio mirtinais atvejais reaktyviniams naikintuvams. Dideliame aukštyje trūksta oro variklio vėsinimui. Turbinos, vis dėlto, dideliame aukštyje siurbia orą taip pat gerai, kaip jūros lygyje. Suspaustas oras, dar pašildytas kol pereina per turbiną, tik dar labiau kaitina variklį. Vandens arba vandens-alkoholio mišinio purškimas tiesiai į oro įsiurbimą sumažina degimo kameros temperatūrą. Taip galima gauti gerokai daugiau galios trumpam laiko tarpui. Keletas gamintojų bandė šią technologiją pritaikyti automobilių pramonėje. Mes užsisakėme AquaTune, radę skelbimą laikraštyje. „AquaTune yra visai kitokia, nei kitos vandens padavimo sistemos, ji – kaip vandenilio kompresorius. Ji sukuria pilnus vandenilio burbulus prieš tiekiant vandenį į variklį. Ultragarsinė barometrinė slėgio kamera sukuria ultragarsinius dažnius, suskaidančius vandens molekules, kad atsirastų vandenilio burbulai.“ Kai kas nors galėsite tai man paaiškinti – paskambinkit – norėčiau ultragarsu pasigaminti šiek tiek vandenilio iš vandens ir išspręsti pasaulinę energetikos krizę, tuo pačiu išspręsdamas ir globalinio atšilimo problemą.

Nebuvo sunku įdiegti šį prietaisą, nors ir reikėjo nusipirkti keliasdešimt centimetrų savo vakuuminio vamzdelio (o ko galima norėti už 400 dolerių?). Priešingai nei sistemos, pompos pagalba tiekiančios vandenį P-38 naikintuvuose, AquaTune pasikliauja įsiurbimo kolektoriaus vakuumu, kuris turėtų įtraukti distiliuotą vandenį iš plastikinio butelio į kolektorių. Taigi, iki galo spaudžiant akseleratorių, nei kiek vandens neturėtų pakliūti į variklį.

Dinamometro parodymai: pagal visas instrukcijas sureguliavus AquaTune, sunkvežimio galia sumažėjo 20 AG, o kuro ekonomija – apie 20%.

Istorijos moralas
Mes toli gražu neišbandėme visų degalus „taupančių“ prietaisų, esančių rinkoje, ir esu įsitikinęs, kad šių prietaisų gamintojai jau rytoj ryte lauks mūsų prie redakcijos durų. Bet faktas elementarus – nei vienas iš išbandytų prietaisų neveikė. Visiškai. Kaip sakoma, prieš vėją nepapūsi – fizikos dėsnių apgauti neįmanoma. Šiuolaikiniai automobiliai ir taip sudegina per 99 proc. kuro, už kurį mokate savo sunkiai uždirbtus pinigus. Likusi dalis yra išeikvojama kaip iki galo nesudegę angliavandeniliai ir anglies monoksidas, kol išmetamos dujos pasiekia katalizatorių paskutiniam išvalymui. Net jei vienas šių „stebuklingų“ prietaisų ir padarytų degimo procesą 100 proc. efektyvų, sąnaudų skirtumas būtų tik tas 1 procentas. Bet koks prietaisas, teigiantis, kad gali sumažinti sąnaudas dviženkliu skaičiumi, prašosi išbandomas su stipriu priešlaikiniu nusistatymu. Mes sakome – caveat emptor („pirkėjai, saugokitės“). Bet yra daugybė žmonių, kurie teigs: „Po naujagymį gimsta kas minutę.“ Tačiau šio testo rezultatus sunku užginčyti, juolab, kad nebuvo net menkiausios priežasties svarstykles bent šiek tiek atsverti į kitą pusę. Net ir smalsumo žudomas geriau jau nupirkčiau savo vaikui ledų, nei leisčiau pinigus tokiems technikos „šedevrams.“